Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai per pastarąsias savaites nustatė du neeilinius neteisėtos žvejybos atvejus – Molėtų rajone sulaikyta organizuota brakonierių grupė, kuri draudžiamais tinklais sugavo daugiau nei 70 žuvų, o Tauragėje  neteisėtai buvo gaudomos nėgės Jūros ichtiologiniame draustinyje. Iš viso gamtai padaryta žala viršija 21 tūkst. eurų. 

Organizuotos brakonierių grupės sulaikymas Molėtų rajone 

Šių metų sausio 28 d. rytą pareigūnai gavo pranešimą iš žvejo apie Pravalo ežere, Molėtų rajone, pastebėtus tinklus. Pareigūnai nedelsdami surengė pasalą ir jau tą patį vakarą sulaikė tris asmenis: du iš jų atliko „sargų“ vaidmenį, o trečiasis traukė tinklus.  

Brakonieriai veikė organizuotai – teritoriją stebėjo termovizoriais ir kameromis, o prie vandens telkinio kontroliavo skirtingus privažiavimus, naudodami dvi transporto priemones.  

Artėjant tradicinėms stintų gaudymo šventėms pajūryje, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena žvejams mėgėjams apie svarbiausius stintų žvejybos reikalavimus Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Pareigūnai ragina laikytis švaros žvejybos vietoje ir nepalikti šiukšlių aplinkoje.

Stintų žvejyba, stintapūkis, turi gilias tradicijas vakarų Lietuvoje. Populiarėjant stintų gaudymui, norima išsaugoti stabilią stintų populiaciją, todėl šių žuvų apsauga tapo svarbiu uždaviniu aplinkosaugininkams.

„Siekiant, kad stintų ištekliai išliktų stabilūs, įvesti specialūs žvejybos limitai ir apsaugos laikotarpiai, todėl tikrinsime, kaip žvejai laikosi nustatytų reikalavimų. Jei žvejai atsakingai laikysis nustatytų reikalavimų, stintų nemažės ir ateityje galėsime tikėtis gausių stintų laimikių“, – sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo šeštadienio, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, kuris tęsis iki balandžio 30 d.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo sausio 1 d. galioja ir kitas draudimas: iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). 

Vėgėles žvejoti leidžiama nuo vasario 1 d., taip pat nuo šios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Atšalus orams telkiniai po truputį pradeda dengtis ledu, ir žvejoti ruošiasi poledinės žūklės mėgėjai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai įspėja, kad saugiai žvejybai reikia storo ledo sluoksnio, todėl ragina poledinės žvejybos mėgėjus nerizikuoti, pasirūpinti savo saugumu. 

Ne visi vandens telkiniai užšąla vienodai – pratekančių, daug versmių turinčių vandens telkinių ledo storis gali būti nevienodas, todėl  lipti ant ledo dažnai yra rizikinga.  

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta, kad žvejojant ant ledo reikia turėti priemones, kuriomis pasinaudojus būtų galima įlūžus išlipti ant ledo. Visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, privalo turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus.  

„Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais iškart pasinaudoti. Dažniausiai žvejai juos nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Smaigai privalo būti parengti naudoti žengiant ant ledo. Daugelio gamintojų smaigai pritaikyti kabinti ant kaklo tokiame aukštyje, kad įvykus nelaimei būtų galima juos greitai ištraukti iš įdėklo, todėl smaigus būtina laikyti visada lengvai pasiekiamoje vietoje – ne kišenėje ar, dar blogiau, žvejybinėje dėžėje“, – sako Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.  

Aplinkos ministras patvirtino Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus, kurie draudžia žvejybos metu paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis. Tokia nuostata buvo priimta po diskusijų su  žvejų mėgėjų organizacijomis ir mokslininkais. Taip pat taisyklėse patikslintos kai kurios kitos žvejams mėgėjams aktualios nuostatos.

Nuo antradienio, balandžio 30 d., reikės paleisti pagautus ne tik mažesnius nei 50 cm, bet ir didesnius nei 65 cm sterkus. Iki šiol buvo privaloma paleisti mažesnius kaip 45 cm sterkus.

Mėgėjų žvejybos įstatymas.  Keičiasi mėgėjų žvejybos leidimų kainos, žvejybos privačiuose vandens telkiniuose reglamentavimas. Populiariausių žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuos 10 eurų mėnesiui ir 25 eurus metams. Privačių vandens telkinių savininkams suteikiama daugiau teisių: jie galės patys nustatyti mėgėjų žvejybos leidimų kainas, tam tikras žvejybos taisykles jiems nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose: leidžiamų paimti žuvų kiekį, dydį, žvejybos trukmę, žvejybą paleidžiant žuvis, žvejų skaičiaus ribojimą. Asmenys iki 18 metų galės žvejoti nemokamai. 

Siekiant išlaikyti gerą žuvų išteklių būklę ir saugoti trofėjinio dydžio žuvis keičiama limituotos žvejybos tvarka. Kai kuriuose vandens telkiniuose ilginama lašišų ir šlakių žvejybos draudimų trukmė, griežtinamos žvejybos sąlygos, atsiranda naujų vandens telkinių, kuriuose bus leidžiama povandeninė žūklė. Taip pat sudarytas vandens telkinių, kuriuose bus organizuojama plėšrių žuvų žvejyba, sąrašas.

Iki kol Seimas uždraus verslinę žvejybą vidaus vandenyse, Aplinkos ministerija naikina galimybę žvejoti versliniais įrankiais ežeruose ir upėse, kurie valdomi bendra daline nuosavybe, t. y., kai išnuomota tik dalis ežero arba upės, nors praktiškai naudojami visi vandens telkinio ištekliai. 

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, siūlomi sugriežtinimai sudarys palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybai. „Buvo palikta nemažai spragų, dėl kurių žvejai mėgėjai negalėjo užsiimti kokybišku laisvalaikiu. Dėl tokių landų nukentėdavo žuvų, pavyzdžiui, ungurių, rūšys. Pašaliname spragas išprašydami valtis su tinklais iš ten, kur eikvojama ypač daug žuvies išteklių“, – sako Simonas Gentvilas.

Pirmadienį, vasario 1 d., prasideda tradicinė kasmetinė aplinkosauginė akcija „Lydeka“. Draudimas gaudyti lydekas, siekiant užtikrinti jų apsaugą prieš nerštą ir neršto metu, galios iki balandžio 20 d. visuose Lietuvos vandens telkiniuose ir taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams.

Akcijos metu aplinkosaugininkai organizuos reidus, nuolat kontroliuos verslinę, mėgėjų ir specialiąją žvejybą. stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemones.

Rytoj, rugsėjo 1-ąją, prasidės tradicinė kasmetė aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Jos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.

Akcija iki lapkričio 15 d. vyks visoje šalyje, bet ypač daug dėmesio bus skiriama Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams. Taip pat bus tikrinami šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai.