Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės (įkelta 2024-03-27)

I. Bendrosios nuostatos

2013 m. sausio 4 d. Nr. D1-14, Vilnius

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą.
Taisyklės netaikomos mėgėjų žvejybai Baltijos jūroje ir privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose.
Vykdant limituotą žvejybą, Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta limituotą žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kai siekiama pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę įgyvendinant Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, Taisyklės žvejybai taikomos tiek, kiek tai nurodyta Taisyklių 7 priede.

II. SĄVOKOS

Taisyklėse naudojamos sąvokos:
1. bučiukas vėžiams gaudyti – ne ilgesnė kaip 100 cm, ne platesnė kaip 50 cm ir ne aukštesnė kaip 50 cm arba ne didesnio kaip 100 cm pagrindo skersmens ir ne aukštesnė kaip 50 cm gaudyklė;
2. viena žvejyba – mėgėjų žvejyba ar limituota žvejyba nuo asmens atvykimo į žvejybą iki žvejybos pabaigos;
3. žvejo mėgėjo bilietas – mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus ir tokiai žvejybai nereikalinga žvejo mėgėjo kortelė;
4. žvejo mėgėjo kortelė – mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytame valstybiniame vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba.
5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir kituose mėgėjų žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

III. MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS REŽIMAS

Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Žvejodamas iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų ir seliavų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Gaudant stintas arba seliavas ne nuo ledo, visos sugautos kitų rūšių žuvys, išskyrus plekšnes, nedelsiant paleidžiamos į tą patį vandens telkinį. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu. Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių kiekis neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, tačiau tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai ar žuvys turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių, 3 vienetus vėgėlių, ungurių, ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą. Kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio, į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Invazinių rūšių sąrašas), ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį. Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala.
Leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Uodo trūklio lervas leidžiama gaudyti ir kitokiu įrankiu, į kurį negali pakliūti žuvys ar vėžiai. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 11.1–11.3 papunkčiuose išvardintas žuvis, į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 „Dėl globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašo“, įrašytas žuvis. Mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose, kurie naudojami kaip žvejybos plotai, uodo trūklio lervas leidžiama gaudyti tik sutikus žvejybos ploto naudotojui, turint jo išduotą mėgėjų žvejybos leidimą, kuriame nurodyta teisė gaudyti uodo trūklio lervas.
Mėgėjų žvejybos varžybų metu gali būti nesilaikoma Taisyklių 6 punkte nurodytų apribojimų (jei po varžybų kiekvienas žvejys atgal į tą patį vandens telkinį paleidžia žuvis, viršijančias vienos žvejybos metu leidžiamą sugauti žuvų kiekį) gavus suderinimą raštu iš:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) – valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą;
2. žvejybos ploto naudotojo – valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Žvejybos ploto naudotojas žvejybos sąlygas turi suderinti su AAD;
3. valstybinio parko direkcijos (papildomai), jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko teritorijoje.
Draudžiama veikla:
1. vejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką (išskyrus žvejybą nuo ledo), naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama, ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (toliau – draudžiami žvejybos būdai);
2. laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos įrankiai), išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais;
3. išimti iš vandens telkinių ūdas, tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje nepažymėtus, kaip nustatyta Žvejybos įrankių ženklinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 „Dėl Plombos aprašymo patvirtinimo bei Žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo“ (toliau – Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklės), draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, privalo pranešti apie tai AAD telefonu 8(5) 273 2995 arba bendruoju pagalbos centro numeriu 112;
4. naudoti masalui gyvūnus, įrašytus į Invazinių rūšių sąrašą, ir Taisyklių 11.1–11.3 papunkčiuose išvardintas žuvis;
5. vykdyti povandeninę žūklę neturint žūklės vietoje ryškiai matomo plūduro, naudoti kitų nei unguriai žuvų povandeninei žūklei dvišakius ar daugiašakius strėlių antgalius;
6. būti vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais, jei tuose vandens telkiniuose žvejyba draudžiama ar tuo metu draudžiama, ar neturint mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje ar nemokamos žvejybos teisės, taip pat būti su povandeninei žūklei skirtais šautuvais vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų, jei tuose vandens telkiniuose povandeninė žūklė neleidžiama;
7. prekiauti mėgėjų žvejybos būdu sužvejotomis žuvimis ir iš jų pagamintais produktais;
8. būti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl ledo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Draudžiama žvejoti:
1. be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę. Vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, ir Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai;
2. draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais;
3. naudojant prie mėgėjų žvejybos įrankių pritvirtintas ilgesnes kaip 20 cm gumas;
4. siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais, nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti. Šiais įrankiais sugautos visų rūšių žuvys turi būti nedelsiant paleistos atgal į tą patį vandens telkinį;
5. salačius naudojant daugiau kaip du masalus;
6. arčiau kaip 10 m atstumu nuo Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklėmis nustatyta tvarka pažymėtų tinklinių ne mėgėjų žvejybos įrankių;
7. žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką) ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų), išskyrus vėžių, įrašytų į Invazinių rūšių sąrašą, gaudymą;
8. ant ledo neturint priemonių, kuriomis pasinaudojus būtų galima įlūžus išlipti ant ledo – dviejų lanksčia jungtimi sujungtų smaigų;
9. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose;
10. nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje);
11. ištisus metus Taisyklių 1 priede išvardintuose vandens telkiniuose;
12. nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. taisyklių 5 priede nurodytuose upių ruožuose;
13. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 2 priede išvardintose upėse;
14. nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;
15. nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 4 priede nurodytuose upių ruožuose;
16. nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką) (pagal kalendoriuje nurodytą laiką) Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose;
17. nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. taisyklių 6 priede nurodytuose upių ruožuose;
18. nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę;
19. nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu);
20. nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. Šventosios upėje nuo Dagios žiočių iki Kavarsko užtvankos naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę;
21. tvenkiniuose jų vandens išleidimo metu, kai numatyta visiškai išleisti vandenį;
22. Vilnios upėje nuo žiočių iki Kenos žiočių natūralios kilmės masalais (išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti) ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką;
23. Neryje nuo saulės laidos iki patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką) nuo kovo 20 d. iki balandžio 20 d.
24. Rokantiškių tvenkinyje naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.
Draudžiama gaudyti:
1. šių rūšių žuvis:
  1. skersnukius (Chondrostoma nasus);
  2. vijūnus (Misgurnus fossilis);
  3. jūrines nėges (Petromyzon marinus);
  4. mažąsias nėges (Lampetra planeri);
  5. nėgių vingilius;
  6. aštriašnipius eršketus (Acipenser oxyrinchus);
  7. sterles (Acipencer ruthenus);
  8. plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus);
  9. kitus vandenyje gyvenančius, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų gyvūnų sąrašas), įrašytus gyvūnus, jei jų žvejybai neišduotos žvejo mėgėjo kortelės;
2. be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis ir vėžius:
  1. lašišas (Salmo salar);
  2. šlakius (Salmo trutta trutta);
  3. sykus (Coregonus lavaretus);
  4. upines nėges (Lampetra fluviatilis);
  5. plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus);
3. mažesnes nei šių dydžių žuvis ir vėžius (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo):
  1. šamus (Silurus glanis) 75 cm;
  2. lašišas (Salmo salar) 65 cm;
  3. šlakius (Salmo trutta trutta) 65 cm;
  4. salačius (Aspius aspius) 55 cm;
  5. vėgėles (Lota lota) 45 cm;
  6. ūsorius (Barbus barbus) 45 cm;
  7. sterkus (Sander lucioperca) 45 cm;
  8. lydekas (Esox lucius) 50 cm;
  9. kiršlius (Thymallus thymallus) 30 cm;
  10. marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) 30 cm;
  11. šapalus (Leuciscus cephalus) 30 cm;
  12. meknes (Leuciscus idus) 30 cm;
  13. lynus (Tinca tinca) 25 cm;
  14. karpius (Cyprinus carpio) 40 cm;
  15. baltuosius amūrus (Ctenopharyngodon idella) 40 cm;
  16. marguosius plačiakakčius (Artistichtys nobilis) 40 cm;
  17. siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus) 10 cm.
4. nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius:
  1. lydekas (Esox lucius) nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.;
  2. sterkus (Sander lucioperca) nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.;
  3. salačius (Aspius aspius) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;
  4. kiršlius (Thymallus thymallus) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.;
  5. marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
  6. sykus (Coregonus lavaretus) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
  7. vėgėles (Lota lota) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d.;
  8. žiobrius (Vimba vimba) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.;
  9. siauražnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d;
  10. karšius (Abramis brama) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus karšių žvejybą polderiuose);
  11. šamus (Silurus glanis) nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
  12. ungurius (Anguilla anguilla) Kuršių mariose
Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta 11 punkte, ir žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį.
Vilnios upėje nuo žiočių iki Kenos žiočių ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių privaloma paleisti visus sugautus kiršlius, marguosius upėtakius, lašišas ir šlakius.
Šešupės upėje tarp užtvankų Marijampolės m. Marių g. ir Užtvankos g. privaloma paleisti visus sugautus vaivorykštinius upėtakius.
Žuvinto biosferos rezervate:
1. draudžiama žvejoti Žuvinto ežere;
2. Žaltyčio botaniniame-zoologiniame draustinyje leidžiama žvejoti tik ant ledo ir biosferos rezervato planavimo schemoje (tvarkymo plane) nustatytose vietose nuo kranto;
3. Žaltyčio ir Amalvo botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, privaloma paleisti visas sugautas lydekas. Žvejojant ant ledo leidžiama per vieną žvejybą sugauti 1 lydeką.
Visi 10 ir 11 punktuose nurodyti draudimai galioja ir pirmąją, ir paskutiniąją nurodyto termino dieną. Kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

Draudžiama vykdyti povandeninę žvejybą visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, išskyrus:

limituotą žvejybą šiuose vandens telkiniuose:

Eil. Nr.	Vandens telkinio pavadinimas	Savivaldybė	Plotas, ha	Pastabos
1.	Akmena	Trakų	273,6
2.	Alaušas	Utenos	1071,8
3.	Asveja	Molėtų, Švenčionių	982,2	Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto
4.	Didžiulis (Daugų)	Alytaus	912,7
5.	Drūkšiai	Ignalinos Zarasų	4622,2	Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje
6.	Galuonis	Molėtų	240,4
7.	Neteko galios 2022-08-26
8.	Skaistis	Trakų	284,3
9.	Vištytis	Vilkaviškio		Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje
10.	Elektrėnų tvenkinys	Elektrėnų	1389,6

Taisyklių 16 punkte nurodytus atvejus.

Žvejybos plotų naudotojai vandens telkiniuose, į kuriuos jiems išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į mėgėjų žvejybos leidimo sąlygas, jei šie valstybiniai vandens telkiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas. Povandeninė žvejyba vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą organizuojama vadovaujantis Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 „Dėl Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Tvarkos aprašas).
Vandens telkiniuose, kuriuose pasibaigus leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimui limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos atšauktos vadovaujantis Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 „Dėl Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, iki naujų limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų patvirtinimo mėgėjų žvejyba vykdoma vadovaujantis Taisyklėmis, paleidžiant visas Taisyklių 11.3 papunktyje išvardytas žuvis.

IV. MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS REŽIMAS PRIVAČIUOSE VANDENS TELKINIUOSE

Privačiuose vandens telkiniuose žvejojama Taisyklių leidžiamais arba nustatytu metu leidžiamais naudoti žvejybos įrankiais, būdais ir masalais, neviršijant nustatyto leistino naudoti įrankių kiekio, nustatytu metu Taisyklėse nedraudžiamų gaudyti rūšių žuvis. Žvejyba leidžiama tik šviesiu paros metu (nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo), išskyrus atvejus, kai vandens telkinio savininkas leidžia žvejoti jam nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje tamsiu paros metu, tai nurodydamas mėgėjų žvejybos leidime. Invazinių rūšių sąraše esančių rūšių žuvų žvejybai draudimo laikotarpis netaikomas, tačiau tokios žvejybos metu sugautos visos kitos žuvys turi būti nedelsiant paleistos į tą patį vandens telkinį. Draudžiama gaudyti žuvų rūšis, įrašytas į Saugomų gyvūnų sąrašą. Atsitiktinai sugavus į Saugomų gyvūnų sąrašą įrašytas žuvis, jos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį.
Limituota žvejyba privačiame vandens telkinyje organizuojama vadovaujantis Tvarkos aprašu.
Vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų.

V SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo:
1. žvejodami turėti ir pareikalavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pateikti mėgėjų žvejybos leidimą (elektroninio mėgėjų žvejybos leidimo numerį), suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje, ir dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą;
2. užtikrinti švarą žvejybos vietoje (išskyrus, kai žvejojama nuolat keičiant žvejybos vietą, vykdant povandeninę žvejybą arba žvejojant iš vandens transporto priemonės):
  1. prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu visas komunalines atliekas, esančias 5 m spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti į maišus ar kitą tarą;
  2. pasibaigus žvejybai, surinktas komunalines atliekas išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius;
  3. sugavus ar radus ženklintas žuvis, apie tai pranešti AAD arba Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Pranešime nurodoma žuvies sugavimo vieta, data, laikas, žvejybos įrankiai ir masalai, kuriais sugauta žuvis, ženklo numeris. Jei žuvis nepaleista atgal į vandens telkinį, nurodomas žuvies svoris, ilgis (L) (nuo snukio pradžios iki uodegos galo), lytis ir pridedamas ženklas. Taip pat nurodoma kita informacija (pastebėti mechaniniai pažeidimai, ligų požymiai, parazitai ar kt.).
Asmenys, pažeidę Taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams, apskaičiuotą vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 „Dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Jei prie mėgėjų žvejybos įrankių nėra savininko ar naudotojo, įrankius iki jų savininko ar naudotojo išaiškinimo gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai.