Reidas dėl mėgėjiškos žvejybos Rokiškio rajone

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais š. m. vasario 15 d. surengė reidą Rokiškio rajone. Reidas buvo surengtas iš žvejų sulaukus pastabų, kad ežeruose vėl atsiranda drąsuolių, kurie norėdami sugauti lydeką nepabijo masalui naudoti gyvą žuvelę. 

Patikrinimui pasirinktas Dviragio ežeras, garsėjantis ne iš gerosios pusės apie čia gyvenančius piliečius, kurie negali gyvent nepagavę lydekos. Šalia ežero esantis kaimas garsėjo ir tuo, kad pamatę lydekų neršto metu į kaimą įvažiuojančius aplinkos apsaugos pareigūnus, brakonierių žvalgai puldavo skambinti į ant medžio pakabintą metalą. Šį kartą reidas buvo pasirinktas jau pritemus, kai pasimatė link ežero su kibiriuku rankose einantis asmuo. Pareigūnai pradėjo įtariamąjį persekioti, jis bėgo ledu, bet kibiro su žuvelėmis net nebandė išpilti. Pareigūnai buvo greitesni ir piliečiui už neteisėtą žvejybą masalui naudojant gyvą žuvelę teks atsakyti administracine tvarka, numatoma bauda nuo 120 iki 300 eurų.  

Dėkojame nepakantiems brakonieriavimui kaimo gyventojams už suteiktą informaciją ir toliau prašome pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus.

AKCIJA „LYDEKA“

Kiekvienai dienai ilgėjant ir saulei pakylant vis aukščiau ant vandens telkinių sparčiai plonėja ledas. Žvejai mėgėjai skuba pasidžiaugti paskutinėmis poledinėmis žūklėmis, tačiau yra ir nesąžiningų žvejų. Pastariesiems sudrausminti ir užtikrinti efektyvią lydekų neršto apsaugą nuo 2018 m. vasario 1 d. paskelbta akcija „Lydeka“.

"Lydeka" akcijos metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, pasitelkdami į pagalbą neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, policijos pareigūnus, saugomų teritorijų direkcijų specialistus bei žvejus mėgėjus vykdo  sustiprintą žuvų išteklių apsaugos kontrolę, ypatingą dėmesį skirdami lydekų neršto apsaugai.

Likusį akcijos “Lydeka” laiką (iki balandžio 20 d.) didesnis dėmesys bus skiriamas ne tik lydekų populiacijai neršto metu apsaugoti, bet ir visiems žuvų ištekliams išsaugoti.

Su keturračiais ant ledo ne vieta

Prasidėjus poledinės žūklės sezonui ir lydekų nerštui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kiekvieną savaitę rengia reidus ir tikrina vandens telkinius. Praėjusį savaitgalį buvo tikrinami Šiaulių, Telšių ir Plungės rajonų vandens telkiniai. Nustatyta 16 mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimų ir sulaikytas pilietis, sumastęs ežero ledu pasivažinėti keturračiu.

Patikrintas Kupiškio tvenkinyje žvejybos teisėtumas

 Aplinkosaugininkai ir Kupiškio rajono savivaldybės civilinės saugos specialistas ant Kupiškio tvenkinio ledo tikrino, ar žvejai turi teisę žvejoti, ar turi gelbėjimosi priemonę įlūžus ledui - smaigus. Nors žiemos oras ne pats gražiausiais ir (kaip teko įsitikinti patikrinus žvejų laimikį) ne žuvų kibimo metas, ant ledo buvo gausu žvejų, nes ši žiema žvejų ledu nelepino.
      Žvejai įrodantys teisę žvejoti aplinkosaugininkams pateikė MŽD Kupiškio skyriaus leidimus, įsigytus bilietus “Perlo” terminaluose ir pažymėjimus suteikiančius teisę žvejoti nemokamai. Buvo patikrinta apie 30 žvejų ir teko tik pasidžiaugti, kad neradome nei vieno žvejo  neturinčio teisės žvejoti. Visi patikrinti žvejai turėjo smaigus.

Aplinkosaugininkų reidai – perspėjimas pažeidėjams

LR AM Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2018-02-07 ir 2018-02-08 suorganizavo bendrus reidus su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais.

Reidų metu buvo patikrinti Varėnos, Alytaus ir Lazdijų rajonų vandens telkiniai. Aplinkosaugininkai reidų metu sulaikė 5 brakonierius, kurie žvejojo masalui naudodami gyvą žuvelę. Pažeidėjai nespėjo padaryti žalos žuvų ištekliams, kadangi įrankiai buvo nesenai pastatyti.

BRAKONIERIAI SIMNO ŽUVININKYSTĖS TVENKINIUOSE

Galima teigti, kad žvejyba draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais Simno žuvininkystės tvenkiniuose tapo tradicija. Jau eilę metų Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tradiciškai sulaiko brakonierius ant Simno žuvininkystės poskyriui priklausančių tvenkinių. Šie metai ne išimtis.

Nuo vasario 1 d. lydekų žvejyba draudžiama

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo š. m. vasario 1 d. iki balandžio 20 d. lydekas žvejoti draudžiama. Šis draudimas galioja visuose Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose ir jis taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek ir verslininkams.

Per visą lydekų žvejybos draudimo laiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai vykdys sustiprintą vandens telkinių kontrolę, pavasarį bus vykdoma ir kasmetinė akcija „Lydeka“.

Už draudžiamu metu sugautą lydeką pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 145 Eur žalą žuvų ištekliams. O lydeką sugavus gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį.

Žūklės laimikio konkursas

lake.lt kviečia visus dalyvauti žūklės laimikio konkurse!

Iki 2018 m. balandžio 20 dienos 20:00 val. siųskite savo žūklės laimikio nuotrauką su aprašymu (kur, kada, kaip, su kokiu masalu ir t.t) el. paštu: info@lake.lt arba talpinkite Facebook grupėje: Lake.lt žvejai žino kas ir kur geriausiai kimba. Daugiausiai "Patinka" surinkę žūklės laimikio savininkai bus apdovanotai prizais.

DRAUDŽIAMA MASALUI NAUDOTI GYVĄ ŽUVELĘ

Aplinkosaugininkai žvejams mėgėjams primena - draudžiama nuo sausio 1 dienos iki balandžio 20 dienos žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę.

Kodėl draudžiama masalui naudoti gyvą žuvelę?

Mokslininkai teigia, kad draudimas žvejoti žiemą su gyva žuvele buvo įvestas, siekiant apsaugoti nerštui besiruošiančias lydekas. Su gyvu masalu labai lengva privilioti plėšrūnes, o dirbtiniu masalu jas privilioti sunku. Žvejojant ant ledo bei pastoviai keičiant žvejybos vietą ir perstatant skritulius, vėliavėles bei naudojant gyvą masalą, lydekos greitai išgaudomos.

 

Sunerimusiems dėl Yglos ežero

Igliaukos kaimo gyventojas norėjo nusausinti įmirkusius laukus, tad išvalė ir pagilino šalia savo sklypo esantį melioracijos griovį. Po tokio ūkininko poelgio į melioracijos griovį nuo laukų patenkantis vanduo ėmė tekėti tiesiai į greta esantį Yglos ežerą. Šis ežeras svarbus ne tik žvejams, bet ir poilsiautojams, kurie nepraleidžia progos pasimėgauti vandens pramogomis. Gyventojai susirūpino dėl melioracijos griovio vandens kokybės ir jo galimo poveikio gražiausiam Igliaukos kaimo turtui – Yglos ežerui.