Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) darbuotojai prisijungė prie visuotinės akcijos „Darom“ ir kelias dienas rinko šiukšles. Surinkti keli šimtai kilogramų atliekų, tvarkytos upių ir ežerų pakrantės parkai ir teritorijos prie rajonų agentūrų.

Šiaulių aplinkosaugininkai kaip ir kiekvienais metais prisijungia prie akcijos „Darom“ ir jau ne pirmą kartą tvarkė Kurtuvėnų regioninį parką, Kurpės mišką Kelmės rajone, parką prie urėdijos Radviliškio rajone, Žaro upelio pakrantės Akmenės rajone. Taip pat buvo tvarkomos teritorijos prie rajono agentūrų bei rajono agentūrų garažų. Surinkta gausybė atliekų. Žmonės vis dar nesibodi atsikratyti senomis padangomis ar baldai išveždami juos į pamiškes ir pakeles, kai tuo tarpu visuose rajonuose veikia atliekų surinkimo aikštelės, kurios atliekas iš gyventojų priima nemokamai.   

Aplinkosaugininkai primena, kad už atliekų išmetimą, jeigu nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 247 str.) numato įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 4400 eurų. Užteršus aplinką pavojingomis atliekomis numatytos sankcijos nuo 60 iki 6000 eurų. Baudų dydžiai priklauso nuo į aplinką išmestų atliekų kiekio ir užterštos vietovės (pvz. rezervatai, draustiniai, nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos, rekreacinės teritorijos). Kuo didesnis atliekų kiekis, tuo galima didesnė sankcija. Užteršus saugomas teritorijas bauda didėja. Taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyrius (pranešimų priėmimo centras) šių metų balandį gavo net 1956 pranešimus. Aktyviausi buvo Vilniaus regiono gyventojai, kurie į pranešimų priėmimo centrą  kreipėsi 573 kartus, antroje vietoje – Utenos regionas, kuriame gauti 377 pranešimai, Kauno regione jų buvo 236.

2018 m. balandžio mėnesį gauti 846 pranešimai dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 613 pranešimų apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone. Praeitą mėnesį pareigūnai gavo ir užregistravo 312 pranešimų apie specializuotą ungurių žvejybą. Taip pat gauti 129 pranešimai apie kitus žvejybos pažeidimus, 154 skundai dėl atliekų deginimo, 72 – dėl taršos nuotekomis.

Reaguodami į gautus pranešimus, pranešimų priėmimo centro pareigūnai balandžio mėn. 179 kartus nedarbo metu siuntė regionų aplinkos apsaugos departamentų būdraujančius pareigūnus ištirti gautų skundų. 133 kartus išvykimai pasitvirtino. Išvykimų metu buvo nustatyti aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymo atvejai, kaip brakonieriavimas, aplinkos teršimas ir kitos aplinkai kenksmingos veikos, tokios kaip atliekų deginimas, netinkamas nuotekų ir srutų tvarkymas. Išvykimų metu surašytas 91 administracinių nusižengimų protokolas.

Šiandien Ignalinos r. Dysnykščio ežere vėl sulaikyti Utenos aplinkosaugininkams gerai žinomi 3 asmenys (V. I., R. J. ir R. Ž.), iš valties žvejoję draudžiamu būdu – net su 30 statomų tinklų. Neteisėtos žvejybos metu sugauta 13 sterkų, 5 lydekos, 6 lynai, 24 karšiai, 5 kg kuojų ir 12 kg ešerių – žala gamtai siekia daugiau nei 4 500 EUR.

Vos daugiau kaip prieš savaitę tie patys asmenys buvo sulaikyti Dysnų ežere – tuomet jų padaryta žala gamtai irgi buvo solidi – 1 375,80 EUR. V. I. ir R. Ž. per paskutinius 3 metus sulaikomi net 9 kartą, o R. J. – 6 kartą ir valstybei yra skolingi ne vieną tūkstantį eurų. 

Vilniaus aplinkosaugininkams vakar pavyko sugauti tinklais žvejojusius brakonierius. Už tai reikia padėkoti ir neabejingiems piliečiams, kurie apie pažeidimą pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112.

Gavę šį skundą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnai operatyviai išvyko į Leonpolio kaimą, Deltuvos sen., Ukmergės r., kur tvenkinyje, pasak pranešėjo, vykdyta neteisėta žvejyba statomais tinklais. Važiuodami į nurodytą vietą, pareigūnai susisiekė su pranešimą pateikusiu asmeniu, jis teigė, kad pažeidėjai iš Leonpolio kaimo tvenkinio jau ištraukė tinklą su žuvimis ir eina namo.  Leonpolio kaime, vienoje iš Tujų g. esančių sodybų, pareigūnai pastebėjo galimus brakonierius. Pastarieji, išvydę aplinkosaugos inspektorius, bandė skubiai pasišalinti, tačiau buvo greitai sulaikyti. Apžiūrint netoli jų sulaikymo vietos esančios sodybos kiemą, krūmuose rastas paslėptas plastikinis kibiras, o jame – šlapias statomas tinklas su dviem dideliais (po 1 kg svorio) ešeriais ir šlapios vyriškos basutės.

Paaiškėjo, kad pažeidėjai – Leonpolio kaimo gyventojai D. P. ir A. J., kurie dėl brakonieriavimo vėliau prisipažino patys. Jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 291 str. 4 d.  Pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų, taip pat bus konfiskuotas statomas tinklas ir teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą.

Baigėsi beveik du mėnesius trukusi akcija „Lydeka – 2018“. Akcijos metu buvo siekiama gerinti plėšriųjų žuvų populiacijų būklę ir užtikrinti tinkamas plėšriųjų žuvų pavasarinio neršto sąlygas. Tikrinant žvejų mėgėjų veiklą ypatingas dėmesys skirtas galiojusiems draudimams gaudyti lydekas ir žvejoti masalui naudojant žuvelę. Kontroliuojant, kaip laikomasi Mėgėjų žvejybos taisyklių reikalavimų, į pagalbą buvo pasitelkti neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, žvejai mėgėjai, žvejybos plotų naudotojai.

Akcijos „Lydeka – 2018“ metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su rajonų agentūrų inspektoriais organizavo 62 reidus plėšriųjų žuvų apsaugai. Nustatyti 44 Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai. Dažniausi pažeidimai – tai žvejyba be mėgėjų žvejybos leidimo, kai kurie žvejai vis dar nesivargina įsigyti žvejo bilieto. Nustatytas vienas neteisėto žvejybos įrankio laikymo atvejis ir vienas paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas (automobilis pastatytas arčiau kaip 25 m iki Ekrano gamyklos tvenkinio kranto). Akcijos metu iš vandens ištraukti 3 bešeimininkiai skrituliai ir 1 meškerė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas bendradarbiaudamas su Kauno valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba kreipiasi į žvejus mėgėjus dėl Kauno mariose sugaunamų karosų, ant kurių kūno yra neaiškūs dariniai.

Kviečiame žvejus mėgėjus būti aktyviais ir sugavus tokią žuvį, nedelsiant susisiekti su Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos specialistu, kuris šią žuvį paims laboratoriniams tyrimams. Žuvis turi būti gyva. Kontaktinis telefono numeris 8-612-59144 arba 8-37-312341.

Prasidėjo lydekų žvejojimo sezonas, tad šiomis plėšrūnėmis papildytas dar vienas vandens telkinys. Radviliškio rajone lydekomis įžuvintas Noručių tvenkinys. Į jį paleistos gerokai paaugintos lydekaitės.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalyvavo įžuvinant Noručių tvenkinį Radviliškio rajone. Pagal žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą nuomotojas į tvenkinį paleido 20 paaugintu dvivasarių lydekų.

Nuo balandžio 20 dienos leidžiama ne tik lydekų žvejyba, bet ir žūklės būdas, kai masalui naudojama gyva žuvelė. Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą galima paimti ne daugiau kaip tris lydekas ir jos negali būti mažesnės negu 45 cm.

Dubysos upė pritraukia nemažai poilsiautojų. Tačiau pavasarį pasitinka nemalonus vaizdas. Nespėję sužaliuoti krūmai, nepakilusi žolė nepridengia šiukšlių, kurias paliko prieš tai pabuvoję poilsiautojai ar žvejai.

Ką daryti, kad pagaliau atprastume nuo įpročio šiukšlinti? Dar labiau griežtinti poilsiautojų kontrolę, tobulinti teisės aktus, griežtinti bausmes? O gal viso to nereikia. Gal užtektų labiau gerbti save, kitus ir mylėti gimtąjį kraštą...

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai jau antrą kartą vyko rinkti šiukšlių į Dubysos regioninį parką. Džiugina, kad šiais metais tose pačiose Dubysos pakrantėse šiukšlių aplinkosaugininkai rado ir surinko mažiau nei prieš du metus,  vadinasi padėtis gerėja ir žmonės tampa sąmoningesni.

Tokie bendri darbai ne tik padeda gamtai, bet ir stiprina aplinkosaugininkų kolektyvą, kuris šiuo metu išgyvena reorganizacijos nežinią.

Nuo šeštadienio, balandžio 21-osios, leidžiama ne tik jų žvejyba, bet ir žūklės būdas, kai masalui naudojama gyva žuvelė. Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą galima paimti ne daugiau kaip tris lydekas ir jos negali būti mažesnės negu 45 cm.

Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose draudžiama žvejoti karšius. Čia sugautus karšius reikia nedelsiant paleisti atgal į vandenį.

Žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nesvarbu, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas privalu atlyginti padarytą žalą – po 60 eurų už kiekvieną karšį. Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus daugiau – 180 eurų už kiekvieną karšį. Už pažeidimą papildomai teks sumokėti ir iki 300 eurų baudą, be to, bus konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės (meškerės, valtys ir kt.).

Siekiant apsaugoti karšių ir kitų žuvų nerštą 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose, čia nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama bet kokia žvejyba.

Siekiant užtikrinti efektyvią lydekų neršto apsaugą, nuo 2018 m. kovo 20 d. iki balandžio 20 d. Alytaus regione vykdoma akcija „Lydeka“. Akcijos metu pareigūnai pagrindinį dėmesį skiria kontrolei, kad nebūtų gaudomos lydekos ir žvejojama masalui naudojant žuvelę, tačiau pastebimi ir kiti, ne tik su lydekų žvejyba susiję pažeidimai.

2018 m. balandžio 6 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, vykdydami akciją „Lydeka“, pastebėjo Alytaus mieste, Nemuno upėje žvejojančius žvejus, kurie ignoravo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimus ir vieną po kito traukė ir į krepšius dėjo mažesnius nei 30 cm šapalus. Trims žvejams surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir gresia baudos nuo 10 iki 60 eurų, be to V.A. už sugautą vieną šapalą teks atlyginti gamtai padarytą 66 eurų žalą, A.J. už sugautus dvidešimt šapalų teks atlyginti gamtai padarytą 1320 eurų žalą, o V.B. už sugautus trisdešimt šapalų teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri siekia 1980 eurų.