Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas bendradarbiaudamas su Kauno valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba kreipiasi į žvejus mėgėjus dėl Kauno mariose sugaunamų karosų, ant kurių kūno yra neaiškūs dariniai.

Kviečiame žvejus mėgėjus būti aktyviais ir sugavus tokią žuvį, nedelsiant susisiekti su Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos specialistu, kuris šią žuvį paims laboratoriniams tyrimams. Žuvis turi būti gyva. Kontaktinis telefono numeris 8-612-59144 arba 8-37-312341.

Prasidėjo lydekų žvejojimo sezonas, tad šiomis plėšrūnėmis papildytas dar vienas vandens telkinys. Radviliškio rajone lydekomis įžuvintas Noručių tvenkinys. Į jį paleistos gerokai paaugintos lydekaitės.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalyvavo įžuvinant Noručių tvenkinį Radviliškio rajone. Pagal žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą nuomotojas į tvenkinį paleido 20 paaugintu dvivasarių lydekų.

Nuo balandžio 20 dienos leidžiama ne tik lydekų žvejyba, bet ir žūklės būdas, kai masalui naudojama gyva žuvelė. Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą galima paimti ne daugiau kaip tris lydekas ir jos negali būti mažesnės negu 45 cm.

Dubysos upė pritraukia nemažai poilsiautojų. Tačiau pavasarį pasitinka nemalonus vaizdas. Nespėję sužaliuoti krūmai, nepakilusi žolė nepridengia šiukšlių, kurias paliko prieš tai pabuvoję poilsiautojai ar žvejai.

Ką daryti, kad pagaliau atprastume nuo įpročio šiukšlinti? Dar labiau griežtinti poilsiautojų kontrolę, tobulinti teisės aktus, griežtinti bausmes? O gal viso to nereikia. Gal užtektų labiau gerbti save, kitus ir mylėti gimtąjį kraštą...

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai jau antrą kartą vyko rinkti šiukšlių į Dubysos regioninį parką. Džiugina, kad šiais metais tose pačiose Dubysos pakrantėse šiukšlių aplinkosaugininkai rado ir surinko mažiau nei prieš du metus,  vadinasi padėtis gerėja ir žmonės tampa sąmoningesni.

Tokie bendri darbai ne tik padeda gamtai, bet ir stiprina aplinkosaugininkų kolektyvą, kuris šiuo metu išgyvena reorganizacijos nežinią.

Nuo šeštadienio, balandžio 21-osios, leidžiama ne tik jų žvejyba, bet ir žūklės būdas, kai masalui naudojama gyva žuvelė. Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą galima paimti ne daugiau kaip tris lydekas ir jos negali būti mažesnės negu 45 cm.

Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose draudžiama žvejoti karšius. Čia sugautus karšius reikia nedelsiant paleisti atgal į vandenį.

Žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nesvarbu, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas privalu atlyginti padarytą žalą – po 60 eurų už kiekvieną karšį. Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus daugiau – 180 eurų už kiekvieną karšį. Už pažeidimą papildomai teks sumokėti ir iki 300 eurų baudą, be to, bus konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės (meškerės, valtys ir kt.).

Siekiant apsaugoti karšių ir kitų žuvų nerštą 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose, čia nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama bet kokia žvejyba.

Siekiant užtikrinti efektyvią lydekų neršto apsaugą, nuo 2018 m. kovo 20 d. iki balandžio 20 d. Alytaus regione vykdoma akcija „Lydeka“. Akcijos metu pareigūnai pagrindinį dėmesį skiria kontrolei, kad nebūtų gaudomos lydekos ir žvejojama masalui naudojant žuvelę, tačiau pastebimi ir kiti, ne tik su lydekų žvejyba susiję pažeidimai.

2018 m. balandžio 6 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, vykdydami akciją „Lydeka“, pastebėjo Alytaus mieste, Nemuno upėje žvejojančius žvejus, kurie ignoravo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimus ir vieną po kito traukė ir į krepšius dėjo mažesnius nei 30 cm šapalus. Trims žvejams surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir gresia baudos nuo 10 iki 60 eurų, be to V.A. už sugautą vieną šapalą teks atlyginti gamtai padarytą 66 eurų žalą, A.J. už sugautus dvidešimt šapalų teks atlyginti gamtai padarytą 1320 eurų žalą, o V.B. už sugautus trisdešimt šapalų teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri siekia 1980 eurų.

Šylant orui, įsibėgėja ir pavasarinis vandens telkinių įžuvinimas. Šiaulių regione, dalyvaujant aplinkosaugininkams, vandens telkinių nuomotojai pradeda pirmuosius šių metų įžuvinimus. Kelmės rajone įžuvinta 13 vandens telkinių, paleista daugiau kaip 3000 lydekaičių.

Įžuvinant vandens telkinius siekiama atkurti žuvų balansą, praturtinti vandens telkinius vertingesne žuvimi, kurią būtu smagu gaudyti žvejams. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros pareigūnai šią savaitę dalyvavo įžuvinant Kelmės rajono vandens telkinius. Vykdydami žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugija atliko pirmuosius išsinuomotų vandens telkinių įžuvinimus. Ežerai ir tvenkiniai praturtinti paaugintomis lydekaitėmis.

Lydekos ne tik smagus žvejo laimikis bet ir vandens telkinius valo nuo pertekliaus smulkių žuvų. Lydekos beveik visuomet alkanos. Didžiąją jų maisto raciono dalį sudaro karšiai, kuojos, raudės. Neatsisako varlių, smulkių vandens žinduolių. Metro ilgio, 10 ir daugiau kilogramų sveriančios lydekos nėra retenybė, tačiau dažniausiai sugaunamos iki 2,5 kilogramo svorio ir iki 60 centimetrų ilgio lydekos.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami akciją „Lydeka“  kovo 28 d. reido metu Lazdijų rajone, ant Veisiejo ežero pastebėjo žveją, kuris tikrino pastatytas palaidines. Patikrinus žveją nustatyta, kad tai ne kartą už brakonieriavimą baustas vietos gyventojas V. P. Pas „žveją“ rastos 8 palaidinės, masalui V. P. naudojo gyvas žuveles, o „laimikis“ 5 lydekos.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) specialistai dvi dienas stebėjo traktoriaus gelbėjimo darbus. Traktorius paniro po vandeniu, neatlaikius Rėkyvos ežero ledui. Buvo baiminamasi, kad į vandenį galėjo patekti taršalų.

Po dvi dienas trūkusios, sudėtingos gelbėjimo operacijos, ugniagesiams gelbėtojams ir traktoriaus šeimininkui, vakar vakare pavyko ištraukti į Rėkyvos ežerą panirusį traktorių. Darbus stebėjo (ŠRAAD) Šiaulių agentūros ir valstybinės analitinės kontrolės skyriaus specialistai. Buvo baiminamasi, kad į ežerą nugrimzdus traktoriui galėjo išsilieti taršalai.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas įspėja gyventojus nebelipti ant nespėjusio nutirpti ledo, kuris dar kausto kai kuriuos vandens telkinius. Tai ypač aktualu poledinės žūklės mėgėjams, kurie rizikuoja savo gyvybėmis dėl menkaverčio laimikio.

Ledas ant ežerų ir kitų telkinių pavasario pradžioje dar nebūna spėjęs nutirpti ir atrodo pakankamai storas, tačiau veikiamas saulės ir kitų įvairių faktorių, ledas tapęs korėtas, jame yra atsiradę properšų. Vaikščioti ant tokio paviršiaus labai pavojinga. Pavasarį ledas sparčiai tirpsta ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios, tad jo storis vietomis gali labai skirtis. Jei ledas pasidaro pilkšvos, gelsvos spalvos, vadinasi, jis prarado savo stiprumą ir ant tokio pavasarinio ledo lipti labai pavojinga.

   Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūra dar 2015 m. liepos 9 d. Rokiškio raj., Kriaunelio ežere sulaikė neteisėtai statomu tinklu žvejojantį Latvijos Respublikos pilietį, kuris buvo sugavęs 4 lynus. Tokiu būdu užsienietis žuvų ištekliams padarė 262,32 eurų žalą.
       Užsieniečiui buvo pasiūlyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą gamtai, tačiau šis į siunčiamus jam dokumentus nereagavo. Todėl buvo pasinaudota Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra ir kreiptasi į Latvijos Respublikos teismą dėl žalos aplinkai priteisimo.
        Pagal šią procedūrą, Latvijos Respublikos Jekabpilio rajono teismas 2016 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš neteisėtai žvejojusio užsieniečio priteisė 262,32 eurų žalą Departamento naudai.