Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros specialistai dalyvavo įžuvinant Joniškio rajono vandens telkinius. Lydekomis praturtinti 7 tvenkiniai ir vienas ežeras. Išviso paleisti beveik 42 tūkstančiai paaugintų lydekaičių lervų.

Tęsiami pavasariniai įžuvinimai ir šį kartą plėšriomis žuvimis praturtinti Joniškio rajono vandens telkiniai. Vykdydami žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą Joniškio rajono medžiotojų ir žvejų draugija, dalyvaujant aplinkosaugininkams, savo nuomojamus vandens telkinius praturtino lydekaičių lervomis. Įžuvinant vandens telkinius, siekiama atkurti žuvų balansą, praturtinti vandens telkinius vertingesne žuvimi, kurią būtu smagu gaudyti žvejams.

Lydekos ne tik smagus žvejo laimikis bet ir vandens telkinius valo nuo pertekliaus smulkių žuvų. Lydekos beveik visuomet alkanos. Didžiąją jų maisto raciono dalį sudaro karšiai, kuojos, raudės. Neatsisako varlių, smulkių vandens žinduolių. Metro ilgio, 10 ir daugiau kilogramų sveriančios lydekos nėra retenybė, tačiau dažniausiai sugaunamos iki 2,5 kilogramo svorio ir iki 60 centimetrų ilgio lydekos.

Joniškio rajono medžiotojų ir žvejų draugija į nuomojamus vandens telkinius paleido beveik 38 tūkstančius paaugintų lydekų lervų. Daugiausiai lydekomis praturtintas Žvelgaičių ežeras ir Drąsutaičių tvenkinys. Čia jų paleista, atitinkamai 8000 ir 8100. Lydekomis papildyti ir kiti Joniškio rajono medžiotojų ir žvejų draugijos išsinuomoti vandens telkiniai: Beržėnų tvenkinyje paleista 4200, Jauneikių – 5910 , Joniškio II – 1860, Smalių – 6630 ir Kemsių – 3150.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros specialistai dalyvavo įžuvinant Kražantės upę. Buvo paleisti 3000 paaugintų šlakių jauniklių.

Vykdydami valstybinių vandens telkinių žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą, dalyvaujant aplinkosaugininkams, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro specialistai į Kelmės rajoną atvežė 3000 paaugintų šlakių jauniklių. Visi jie paleisti į Kražantės upę. Šiame Dubysos upės intake lašišinių žuvų pastebima kasmet vis daugiau. Tikimasi, kad ir šie paleisti jaunikliai papildys šių karališkų žuvų populiaciją.

Atšilus orams, norisi labiau pabūti gamtoje, o ypatingai gamta pasimėgauti poilsiaujant prie vandens telkinių. Dauguma poilsiautojų prie vandens telkinių atvažiuoja transporto priemone. Tačiau ne visi žino, kad paviršiniai vandens telkiniai turi nustatytas pakrančių apsaugos juostas bei zonas, kuriuose reikia laikytis tam tikrų reikalavimų ir taisyklių.

Saugomų teritorijų įstatyme bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose  nurodoma, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Už šį pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnis numato įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų baudą. Jei nusižengimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Taip pat reikia nepamiršti, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juostose draudžiama:
1. Statyti statinius;
2. Tverti tvoras;
3. Naudoti trąšas, augalų apsaugos produktus;
4. Dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius;
5. Vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kviečia saugoti gamtą kartu ir tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Jais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys nepriekaištingą reputaciją aplinkos apsaugos srityje, neturintys teistumo už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai, taip pat tie, kuriems per paskutinius vienerius metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, nebausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje.

Visi norintys su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos ir tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais iki š. m. gegužės 2 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriui (A. Juozapavičiaus g. 9-209 kab.) turi pateikti...

Siekiant užtikrinti aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų laikymąsi, nuo gegužės 1 d. iki birželio 20 d. Utenos regione bus organizuojama akcija „Plaukia valtelė“.

Pavasariui baigiantis ir artėjant šilčiausiam metų laikui, kuomet dauguma mūsų poilsį bandys rasti gamtos apsuptyje būdami prie upių, ežerų ar kitų vandens telkinių, neturėtumėm pamiršti ir aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose. Sustiprinta šios srities kontrolė buvo vykdoma ir iki akcijos pradžios, tačiau akcijai prasidėjus tam bus skiriamas dar didesnis dėmesys.

Pastebėjusius aplinkosaugos sąlygų plaukiojant vandens telkiniuose reikalavimų nesilaikymą, prašome apie tai informuoti pareigūnus tiesiogiai arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros inspektoriai dalyvavo įžuvinant Gudelių ežerą ir Dargaičių tvenkinį. Į vandens telkinius paleista 20 tūkstančių lydekaičių ir 1200 dvimečių karpių.

Netoli Šiaulių nusidriekęs Gudelių ežeras, žuvimi šiemet praturtinamas jau antrą kartą. Vykdant žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planus, žvejų klubas „Penki žvejai“ nuomojamą Gudelių ežerą, parėjusį mėnesį paturtino vaivorykštiniais upėtakiais. Buvo paleista 1500 šių žuvų. Vakar, dalyvaujant aplinkosaugininkams šis ežeras praturtintas lydekaitėmis ir karpiais. Į nuomojamą vandens telkinį paleista 20 tūkstančių šiųmečių lydekaičių. Žinoma dalis jų galį neišgyventi ir tapti net savo pačių gentainių aukomis, tačiau likusi dalis paaugs ir tikrai nudžiugins ne vieną žveją.

Kita, nemažiau žvejų mėgstama žuvis, tai – karpis. Į Gudelių ežerą šiemet  paleista 500 paaugintų dvivasarių karpių. Karpis - populiari ir žvejų, matyt dėl savo dydžio  mėgstama žuvis. Lietuvos vandens telkiniuose jie užauga daugiau nei iki metro ilgio.  Didžiausio mūsų šalyje, pernai sugautas karpis svėrė daugiau kaip 26 kilogramus. Pasaulio rekordas – daugiau kaip 47 kilogramus svėręs karpis.. 

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) darbuotojai prisijungė prie visuotinės akcijos „Darom“ ir kelias dienas rinko šiukšles. Surinkti keli šimtai kilogramų atliekų, tvarkytos upių ir ežerų pakrantės parkai ir teritorijos prie rajonų agentūrų.

Šiaulių aplinkosaugininkai kaip ir kiekvienais metais prisijungia prie akcijos „Darom“ ir jau ne pirmą kartą tvarkė Kurtuvėnų regioninį parką, Kurpės mišką Kelmės rajone, parką prie urėdijos Radviliškio rajone, Žaro upelio pakrantės Akmenės rajone. Taip pat buvo tvarkomos teritorijos prie rajono agentūrų bei rajono agentūrų garažų. Surinkta gausybė atliekų. Žmonės vis dar nesibodi atsikratyti senomis padangomis ar baldai išveždami juos į pamiškes ir pakeles, kai tuo tarpu visuose rajonuose veikia atliekų surinkimo aikštelės, kurios atliekas iš gyventojų priima nemokamai.   

Aplinkosaugininkai primena, kad už atliekų išmetimą, jeigu nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 247 str.) numato įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 4400 eurų. Užteršus aplinką pavojingomis atliekomis numatytos sankcijos nuo 60 iki 6000 eurų. Baudų dydžiai priklauso nuo į aplinką išmestų atliekų kiekio ir užterštos vietovės (pvz. rezervatai, draustiniai, nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos, rekreacinės teritorijos). Kuo didesnis atliekų kiekis, tuo galima didesnė sankcija. Užteršus saugomas teritorijas bauda didėja. Taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyrius (pranešimų priėmimo centras) šių metų balandį gavo net 1956 pranešimus. Aktyviausi buvo Vilniaus regiono gyventojai, kurie į pranešimų priėmimo centrą  kreipėsi 573 kartus, antroje vietoje – Utenos regionas, kuriame gauti 377 pranešimai, Kauno regione jų buvo 236.

2018 m. balandžio mėnesį gauti 846 pranešimai dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 613 pranešimų apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone. Praeitą mėnesį pareigūnai gavo ir užregistravo 312 pranešimų apie specializuotą ungurių žvejybą. Taip pat gauti 129 pranešimai apie kitus žvejybos pažeidimus, 154 skundai dėl atliekų deginimo, 72 – dėl taršos nuotekomis.

Reaguodami į gautus pranešimus, pranešimų priėmimo centro pareigūnai balandžio mėn. 179 kartus nedarbo metu siuntė regionų aplinkos apsaugos departamentų būdraujančius pareigūnus ištirti gautų skundų. 133 kartus išvykimai pasitvirtino. Išvykimų metu buvo nustatyti aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymo atvejai, kaip brakonieriavimas, aplinkos teršimas ir kitos aplinkai kenksmingos veikos, tokios kaip atliekų deginimas, netinkamas nuotekų ir srutų tvarkymas. Išvykimų metu surašytas 91 administracinių nusižengimų protokolas.

Šiandien Ignalinos r. Dysnykščio ežere vėl sulaikyti Utenos aplinkosaugininkams gerai žinomi 3 asmenys (V. I., R. J. ir R. Ž.), iš valties žvejoję draudžiamu būdu – net su 30 statomų tinklų. Neteisėtos žvejybos metu sugauta 13 sterkų, 5 lydekos, 6 lynai, 24 karšiai, 5 kg kuojų ir 12 kg ešerių – žala gamtai siekia daugiau nei 4 500 EUR.

Vos daugiau kaip prieš savaitę tie patys asmenys buvo sulaikyti Dysnų ežere – tuomet jų padaryta žala gamtai irgi buvo solidi – 1 375,80 EUR. V. I. ir R. Ž. per paskutinius 3 metus sulaikomi net 9 kartą, o R. J. – 6 kartą ir valstybei yra skolingi ne vieną tūkstantį eurų. 

Vilniaus aplinkosaugininkams vakar pavyko sugauti tinklais žvejojusius brakonierius. Už tai reikia padėkoti ir neabejingiems piliečiams, kurie apie pažeidimą pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112.

Gavę šį skundą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnai operatyviai išvyko į Leonpolio kaimą, Deltuvos sen., Ukmergės r., kur tvenkinyje, pasak pranešėjo, vykdyta neteisėta žvejyba statomais tinklais. Važiuodami į nurodytą vietą, pareigūnai susisiekė su pranešimą pateikusiu asmeniu, jis teigė, kad pažeidėjai iš Leonpolio kaimo tvenkinio jau ištraukė tinklą su žuvimis ir eina namo.  Leonpolio kaime, vienoje iš Tujų g. esančių sodybų, pareigūnai pastebėjo galimus brakonierius. Pastarieji, išvydę aplinkosaugos inspektorius, bandė skubiai pasišalinti, tačiau buvo greitai sulaikyti. Apžiūrint netoli jų sulaikymo vietos esančios sodybos kiemą, krūmuose rastas paslėptas plastikinis kibiras, o jame – šlapias statomas tinklas su dviem dideliais (po 1 kg svorio) ešeriais ir šlapios vyriškos basutės.

Paaiškėjo, kad pažeidėjai – Leonpolio kaimo gyventojai D. P. ir A. J., kurie dėl brakonieriavimo vėliau prisipažino patys. Jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 291 str. 4 d.  Pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų, taip pat bus konfiskuotas statomas tinklas ir teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą.