Atnaujintos mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės (įkelta 2019-07-26)

Nuo 2019-07-26 įsigalioja naujos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Jose, atsižvelgiant į išteklių pokyčius, įtvirtinama nauja žuvų, vėžių gaudymo tvarka visoje šalies teritorijoje.

Dauguma pakeitimų taisyklėse yra skirti gausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius. Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje, mat jų trūkstant prastėja ne tik žuvų išteklių būklė, bet viso vandens telkinio būklė. Plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija. Todėl 5 cm didinamas leidžiamų paimti lydekų ilgis: nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas.

"Stintapūkio 2019 " šventės programa

PROGRAMA

  • Vasario 8 - 10 d. Šventinis meniu „Stintapūkio keliu“: Neringos kavinių ir restoranų ypatingi žuvies patiekalai, siūlomi penktadienio vakarienei, šeštadienio pietums ir sekmadienio pusryčiams (pagal atskirą žemėlapį)
  • Vasario 8 d. 14.00, 18.00 val. Šokių festivalis - konkursas „Gintarinė žiemužė 2019“ (Nidos KTIC „Agila“, Taikos g. 4)

ĮKVĖPTA STICHIJŲ

  • Vasario 8 d., penktadienį, 19.00 val. Muzikos garsų kelionė „Pažinimo ratas“, veda „Vinetu kaimo“ įkūrėjai (Preilos bendruomenės namai, Preilos g. 27)
  • Vasario 8 - 10 d. Ledo skulptūrų ekspozicija (ant molo šalia Neringos sporto mokyklos)
  • Vasario 9-10 d. Baltijos šalių Ice-Blokart ledrogių čempionatas (daugiau informacijos www.irklakojis.lt)
  • Vasario 9 d. 15.00 val. „Paveikslai dangui”: savo pasigamintų aitvarų paleidimas į Neringos dangų kartu su aitvarai.lt komanda. Susitikimo vieta - prie Neringos sporto mokyklos (Naglių g. 4)

Verslinė žvejyba – tik griežtai laikantis reikalavimų

2018 m. rugsėjo 29 d. Utenos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Šakarvų ežere (Ignalinos r.) patikrino, kaip vykdoma specializuota seliavų žvejyba. Žvejybos procesas aplinkosaugininkams iš karto sukėlė įtarimų.

Žvejai, ištraukę tinklą ir išrinkę iš jo žuvį, priplaukė prie kranto. Žuvų iškrovimo vietoje žvejybos žurnalo nepildė, kaip to reikalauja taisyklės, o ištrauktą tinklą nunešė ir padėjo į miške stovėjusį automobilį. Grįžę sulipo į valtį ir vėl išplaukė traukti tinklų. Baigę darbą grįžo į krantą ir vėl, nepildydami žvejybos žurnalo žuvų iškrovimo vietoje, tinklus ir laimikį nunešė į automobilį. Kai pareigūnas priėjo prie automobilio ir atidarė duris, prie vairo sėdėjęs žvejys verslininkas D. V. čiupo šalia jo gulintį žvejybos žurnalą ir grafoje, kur rašomas laimikio svoris, prieš jau buvusį įrašytą skaičių 9, tiesiog pareigūno akivaizdoje, dar spėjo įrašyti skaičių 2, tuo akimirksniu laimikį padidindamas 20 kg.

Dėl hidroelektrinės veiklos Ventos upėje – masinis žuvų kritimas

Tai, kad neatsakingai valdomos hidroelektrinės ir užtvankos daro didelę žalą gamtai, dar kartą skaudžiai patvirtina šių metų liepos pabaigoje aplinkosaugininkų užfiksuotas įvykis Ventos upėje ties Leckavo kaimu.
 
Dėl netoliese veikiančios Kuodžių hidroelektrinės, kuri buvo visiškai sustabdžiusi vandens pratekėjimą, upėje stipriai nukrito vandens lygis. Dėl to sumažėjo deguonies kiekis vandenyje ir ėmė masiškai gaišti žuvys. Gavę apie tai pranešimą ir į vietą atvykę Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai aptiko ir surinko 229 kg kritusių žuvų (ešerių, raudžių, kuojų), dar 14 vnt. karšių, 193 vnt. žiobrių, 112 vnt. šapalų. Pagal surinktos žuvies kiekį ir rūšį aplinkai padaryta žala siekia daugiau nei 20.000 eurų.
 
„Pastarasis įvykis Ventos upėje dar kartą rodo, kad hidroelektrinių savininkai, gaudami asmeninės naudos, daro didelę žalą aplinkai. Turime rimtai galvoti apie užtvankų ir kai kurių hidroelektrinių demontavimą, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Nors baudos už gamtai padarytą žalą – pakankamai solidžios, tačiau atsakomybė už hidroelektrinių eksploatacijos taisyklių nesilaikymą yra akivaizdžiai per maža, o tai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui. Be to, aplinkosaugininkams tokiais atvejais sunku užtikrinti efektyvią kontrolę. Todėl būtina šią situaciją keisti.“

Tikrinami žvejai ant krano ir ant vandens

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai šią savaitę rengė reidus ir tikrino žvejus, tiek ant kranto, tiek ant vandens. Plaukiodami valtimis, aplinkosaugininkai ieškojo draudžiamų žvejybos įrankių bei patikrino žvejus valtyse. Kiti pareigūnai tikrino žvejus krante. Patikrinus beveik tris dešimtis vandens telkinių ir daugiau kaip pusšimtį žvejų, šiurkščių pažeidimų nenustatyta.

ŠRAAD gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai ir rajonų agentūrų darbuotojai, šią savaitę rengia reidus ir tikrina žvejus bei poilsiautojus. Šį kartą buvo tikrinami Joniškio, Pakruojo, Mažeikių, Telšių ir Plungės rajonų vandens telkiniai. Dalyje tvenkinių ir ežerų buvo plaukiojama valtimis ir specialia įranga ieškoma draudžiamu žvejybos įrankių. Aplinkosaugininkai taip pat tikrino ir žvejus, kurie žvejojo valtyse. Visi valtyse patikrinti žvejai turėjo žvejo bilietus, o jų sugautas laimikis atitiko reikalavimus. Nerasta ir draudžiamų žvejybos įrankių.

Tvarkingi šį kartą buvo ir poilsiautojai. Automobiliai stovėjo atokiau nuo vandens, nebuvo ir laužų pakrantėse. Aplinkosaugininkai primena, kad transporto priemones, prie vandens telkinio galima palikti nearčiau kaip 25 metrų atstumu. Nepaisantiems šio reikalavimo, už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą (ANK 264 str. 1d.) gresia bauda iki 140 eurų.

Telšių rajone išaiškinti siautėję brakonieriai

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnų Telšių rajone surengtas gyvosios gamtos apsaugos kontrolės reidas davė neįtikėtinų rezultatų. Sulaikyti du užkietėję brakonieriai, rasti draudžiami žvejybos įrankiai, kilpos, spąstai. Vyrų laukia nemenkos baudos, be to teks atlyginti gamtai padarytas žalas. 

ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspektorių, kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais surengtas reidas Telšių rajone, virto tikra kova su užkietėjusiais brakonieriais. Reido metu , naktį buvo tikrinamos Sruojos upės pakrantės. Upėje, ties Pasruojės kaimu, pareigūnai aptiko tinklą ir surengė pasalą. Ryte buvo sulaikytas tinklų atėjęs patikrinti vietos gyventojas. Kaip paaiškėjo vyras žvejojo su dviem draudžiamais žvejybiniais, statomais tinklais. Vyras buvo sugavęs vieną karšį. Pilietis žvejojantis su draudžiamais žvejybos įrankiais įkliūva aplinkosaugininkams jau ne pirmą kartą. Už žvejybą draudžiamais žvejybos įrankiais Telšių rajono gyventojui surašytas protokolas (ANK 291 str. 4d.) ir gresia bauda iki 300 eurų. Be to jam teks atlyginti gamtai padarytą žalą ir už sugautą karšį sumokėti dar 60 eurų.

Tęsdami reidą aplinkosaugininkai patikrino Džiugo medžiotojų būrelio medžioklės plotus, prie Sruojos upės. Miške aplinkosaugininkai pastebėjo vyrą, kuris su pagaliu daužė, į kilpą įkliuvusiam, barsukui per galvą. Vyras buvo sulaikytas. Kaip paaiškėjo vyras buvo tikras miško ir upės siaubūnas. Priremtas aplinkosaugininkų, vyras parodė upėje panardintus spąstus bebrams, uždrausto dydžio bučiuką žuvims gaudyti ir 14 įvairiai užmaskuotų kilpų. Tiesa šias vyras bandė nuslėpti, prie kiekvienos sakydamas, kad tai paskutinė, tačiau inspektoriai rasdavo vėl ir vėl.

Pagal paliktus pėdsakus ant medžių ir kilpų, galima tik spėlioti kiek senai siautėjo šis brakonierius ir kiek žalos gamtai jis galėjo pridaryti. Tiesa pats brakonierius atkakliai gynėsi čia negyvenantis ir tik trumpam atvažiavęs į svečius pas brolį, kuris netoliese turi sodybą.

Aplinkosaugininkai aplankė ir sodybą, kaip ir tikėtasi nuojauta jų neapgavo, be miške rasto gan gausaus brakonierių arsenalo, sodyboje buvo aptiktas dar ir žvejybinis tinklas. Atsakomybė už jį teks sodybos šeimininkui. Jam surašytas protokolas už draudžiamų žvejybos įrankių laikymą (ANK 290 str. 6d.) ir gresia bauda iki ...

Žūklės laimikio konkursas!!!

lake.lt kviečia visus dalyvauti žūklės laimikio konkurse!

Iki 2018 m.  rugsėjo 30 dienos 20:00 val. talpinkite savo žūklės laimikio nuotrauką su aprašymu (kur, kada, kaip, su kokiu masalu ir t.t) Facebook grupėje: Lake.lt žvejai žino kas ir kur geriausiai kimba. Daugiausiai "Patinka" surinkę žūklės laimikio savininkai bus apdovanotai prizais.

Pagrindinis prizas: 

Joniškio rajono vandens telkiniai praturtinti lydekomis

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros specialistai dalyvavo įžuvinant Joniškio rajono vandens telkinius. Lydekomis praturtinti 7 tvenkiniai ir vienas ežeras. Išviso paleisti beveik 42 tūkstančiai paaugintų lydekaičių lervų.

Tęsiami pavasariniai įžuvinimai ir šį kartą plėšriomis žuvimis praturtinti Joniškio rajono vandens telkiniai. Vykdydami žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą Joniškio rajono medžiotojų ir žvejų draugija, dalyvaujant aplinkosaugininkams, savo nuomojamus vandens telkinius praturtino lydekaičių lervomis. Įžuvinant vandens telkinius, siekiama atkurti žuvų balansą, praturtinti vandens telkinius vertingesne žuvimi, kurią būtu smagu gaudyti žvejams.

Lydekos ne tik smagus žvejo laimikis bet ir vandens telkinius valo nuo pertekliaus smulkių žuvų. Lydekos beveik visuomet alkanos. Didžiąją jų maisto raciono dalį sudaro karšiai, kuojos, raudės. Neatsisako varlių, smulkių vandens žinduolių. Metro ilgio, 10 ir daugiau kilogramų sveriančios lydekos nėra retenybė, tačiau dažniausiai sugaunamos iki 2,5 kilogramo svorio ir iki 60 centimetrų ilgio lydekos.

Joniškio rajono medžiotojų ir žvejų draugija į nuomojamus vandens telkinius paleido beveik 38 tūkstančius paaugintų lydekų lervų. Daugiausiai lydekomis praturtintas Žvelgaičių ežeras ir Drąsutaičių tvenkinys. Čia jų paleista, atitinkamai 8000 ir 8100. Lydekomis papildyti ir kiti Joniškio rajono medžiotojų ir žvejų draugijos išsinuomoti vandens telkiniai: Beržėnų tvenkinyje paleista 4200, Jauneikių – 5910 , Joniškio II – 1860, Smalių – 6630 ir Kemsių – 3150.

Kražantės upė praturtinta lašišinėmis žuvimis

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros specialistai dalyvavo įžuvinant Kražantės upę. Buvo paleisti 3000 paaugintų šlakių jauniklių.

Vykdydami valstybinių vandens telkinių žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą, dalyvaujant aplinkosaugininkams, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro specialistai į Kelmės rajoną atvežė 3000 paaugintų šlakių jauniklių. Visi jie paleisti į Kražantės upę. Šiame Dubysos upės intake lašišinių žuvų pastebima kasmet vis daugiau. Tikimasi, kad ir šie paleisti jaunikliai papildys šių karališkų žuvų populiaciją.

SVARBU! Ką reikia žinoti apie vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas ir zonas?

Atšilus orams, norisi labiau pabūti gamtoje, o ypatingai gamta pasimėgauti poilsiaujant prie vandens telkinių. Dauguma poilsiautojų prie vandens telkinių atvažiuoja transporto priemone. Tačiau ne visi žino, kad paviršiniai vandens telkiniai turi nustatytas pakrančių apsaugos juostas bei zonas, kuriuose reikia laikytis tam tikrų reikalavimų ir taisyklių.

Saugomų teritorijų įstatyme bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose  nurodoma, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Už šį pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnis numato įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų baudą. Jei nusižengimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Taip pat reikia nepamiršti, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juostose draudžiama:
1. Statyti statinius;
2. Tverti tvoras;
3. Naudoti trąšas, augalų apsaugos produktus;
4. Dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius;
5. Vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę.