Upėtakis - lašišinių šeimos žuvis, viena gražiausių žuvų, aptinkamų mūsų vandenyse. Upėtakis yra sėsli gėlųjų vandenų žuvis. Jis laikosi švariuose, tekančiuose, deguonies turtinguose vandenyse, upėse, pratekančiuose ežeruose, šaltinių gausiuose upeliuose, kurių vanduo visuomet yra šaltas. Tinkamiausia vandens temperatūra upėtakiui yra 14 – 16 C°.

Siekiant pagausinti lašišinių žuvų išteklius Dzūkijoje, 2017 m. gegužės 29 - 30 dienomis margaisiais upėtakiais įžuvinta Merkio, Ūlos, Grūdos, Amarnios, Versekos, Spenglos, Duobupio ir Šalčios upės. Daugiausiai margųjų upėtakių (20 000 vnt.) paleista į Merkio upę. Į Ūlos upę paleista 12 000 vnt., Šalčios – 6 000 vnt., Spenglos – 5 000 vnt., Versekos – 4 000 vnt., Amarnios – 3 000 vnt., Duobupio - 2 000 vnt., Grūdos – 1 000 vnt.

Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai surengė reidą Radviliškio rajone ir sulaikė vyrą sugavusį sterką. Pastarųjų žvejyba nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. draudžiama. Tad žvejui teks sumokėti baudą, atlyginti žalą gamtai ir atsisveikinti su žvejybine įranga ir valtimi.

Siekiant užtikrinti aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų laikymąsi, nuo gegužės 20 d. iki birželio 20 d. Utenos regione bus organizuojama akcija „Plaukia valtelė“.

Pavasariui traukiantis ir artėjant šilčiausiam metų laikui, vis daugiau žmonių pagalvoja apie poilsį prie vandens telkinių su motorinėmis valtimis, vandens motociklais ir pan. Tačiau kad poilsiavimas nevirstų nemalonia išvyka, neturėtumėm pamiršti aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų, kurių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 30 iki 60 Eur. Sustiprinta šios srities kontrolė buvo vykdoma ir iki akcijos pradžios, tačiau akcijai prasidėjus tam bus skiriamas dar didesnis dėmesys.

Pastebėjusius aplinkosaugos sąlygų plaukiojant vandens telkiniuose reikalavimų nesilaikymą, prašome apie tai informuoti pareigūnus tiesiogiai arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šaltinis www.am.lt

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros specialistai dalyvavo įžuvinant nuomojamus vandens telkinius. Į du ežerus ir šešis tvenkinius paleista daugiau kaip 26 tūkstančiai lydekaičių jauniklių.

Vakar Mažeikių rajono aplinkosaugininkai, karu su savivaldybės atstovais, dalyvavo įžuvinant Mažeikių rajono vandens telkinius. Vykdydami žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugija atliko aštuonių nuomojamų vandens telkinių įžuvinimą. Įžuvinant vandens telkinius siekiama atkurti žuvų balansą, praturtinti vandens telkinius vertingesne žuvimi, kurią būtu smagu gaudyti žvejams mėgėjams. Tad į vandens telkinius buvo leidžiamos lydekaitės.

Daugiausiai, net 19 tūkstančių lydekaičių jauniklių paleista į Plinšių ežerą. Šis ežeras taip pat praturtintas ir metiniais šamukais. Paleista 280 šamukų. Lydekaitėmis taip pat praturtintas Sedos ežeras bei Renavo, Tulnikių, Kalnijų, Pašerkšnės, Leckavos ir Šerkšnių tvenkiniai. Išviso į vandens telkinius paleista 26360 lydekaičių jauniklių. Žinoma, dalis jų gali neišgyventi, tačiau likusieji, po kelių metų, tikrai nudžiugins ne vieną pažvejoti užsuksiantį žveją mėgėją.

Šaltinis www.am.lt

Šiandien, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas. Jis galios iki balandžio 20 d. visuose Lietuvos vandens telkiniuose ne tik žvejams mėgėjams, bet ir verslininkams.

Šis draudimas įtvirtintas tam, kad galima būtų apsaugoti ankstyvą pavasarį pradedančias neršti lydekas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai iki pat draudimo žvejoti lydekas pabaigos vykdys sustiprintą vandens telkinių kontrolę. Praėjusiais metais lydekų draudimo metu pareigūnai surengė 366 reidus ir patikrino daugiau kaip 3 tūkst. žvejų mėgėjų, buvo nustatyta 280 pažeidimų. Bendra pažeidėjų padaryta žala žuvų ištekliams siekė daugiau kaip 12 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerija primena, kad nepaisantiems draudimo žvejoti lydekas teks mokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti žalą gamtai. Administracinių nusižengimų kodekse už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą numatyta bauda iki 60 Eur. Š. m. sausio 6 d. aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas ir Padarytos žalos žuvų ištekliams baziniai įkainiai. Vienos lydekos bazinis įkainis – 145 Eur. Skaičiuojant žalą aplinkai, šis įkainis dauginamas iš vartotojų kainų indekso, kurį skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Šaltinis: http://www.am.lt/

2017-01-28 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnai gavo pranešimą apie tai, kad Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje Jūrežero ežere yra žvejojama panaudojant žuvelę. Pažeidimą padėjo išaiškinti sąžiningi piliečiai, kurie apie daromą pažeidimą pranešė telefonu 112, fiksavo pažeidimą dariusi asmenį vaizdo įrašuose bei neleido jam pasišalinti iki pareigūnų atvykimo. Pareigūnams atvykus prie ežero yra nustatyta, kad atvykęs iš Kauno pilietis E. Č. šiame ežere vykdė žvejybą masalui naudojant žuvelę. Piliečiui E. Č. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, iš jo paimti devyni skrituliai. 2013-01-04 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 patvirtintu „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 11 ir 11.21 punktuose nurodytas draudimas nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. žvejoti masalui naudojant žuvelę. Įsigaliojusiame nuo 2017-01-01 Administracinių nusižengimo kodekso 291 str. 4 d. yra nurodyta: „Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdų (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą) užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų. Mėgėjišką žvejybą vykdantys asmenys turi žinoti, kad nuo naujų metų iki vasario 1d. lydekas dar leidžiama žvejoti su dirbtiniais masalais ir dalimi negyvos žuvelės. Nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. lydekų žvejyba mūsų šalyje draudžiama. Taip pat nederėtų pamiršti, kad vienas žvejys gali naudoti nedaugiau, kaip keturis žvejybos įrankius. Administracinių nusižengimų kodeksas už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu numato ir įrankių bei priemonių konfiskavimą. Be to neteisėtai sugautos žuvys gali kainuoti brangiai. Skaičiuojama gamtai padaryta žala, tad už vieną neteisėtai sugautą lydekaitę tektų pakloti dar beveik 160 eurų.

Šaltinis: http://www.am.lt/

Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius. Žvejodamas iš vandens transporto priemonės vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą nuo ledo, kai bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu. Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių kiekis neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, tačiau tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai ir siauražnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį...