Iki kol Seimas uždraus verslinę žvejybą vidaus vandenyse, Aplinkos ministerija naikina galimybę žvejoti versliniais įrankiais ežeruose ir upėse, kurie valdomi bendra daline nuosavybe, t. y., kai išnuomota tik dalis ežero arba upės, nors praktiškai naudojami visi vandens telkinio ištekliai. 

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, siūlomi sugriežtinimai sudarys palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybai. „Buvo palikta nemažai spragų, dėl kurių žvejai mėgėjai negalėjo užsiimti kokybišku laisvalaikiu. Dėl tokių landų nukentėdavo žuvų, pavyzdžiui, ungurių, rūšys. Pašaliname spragas išprašydami valtis su tinklais iš ten, kur eikvojama ypač daug žuvies išteklių“, – sako Simonas Gentvilas.

Pirmadienį, vasario 1 d., prasideda tradicinė kasmetinė aplinkosauginė akcija „Lydeka“. Draudimas gaudyti lydekas, siekiant užtikrinti jų apsaugą prieš nerštą ir neršto metu, galios iki balandžio 20 d. visuose Lietuvos vandens telkiniuose ir taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams.

Akcijos metu aplinkosaugininkai organizuos reidus, nuolat kontroliuos verslinę, mėgėjų ir specialiąją žvejybą. stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemones.

Rytoj, rugsėjo 1-ąją, prasidės tradicinė kasmetė aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Jos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.

Akcija iki lapkričio 15 d. vyks visoje šalyje, bet ypač daug dėmesio bus skiriama Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams. Taip pat bus tikrinami šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai.

Nuo balandžio 21-osios galima pradėti gauti lydekas ir žvejoti masalui naudojant žuvelę.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal  Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles galima naudoti ne daugiau kaip 4 žvejybos įrankius ir iš jų ne daugiau kaip du (Kuršių mariose – tris), jeigu žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Leidžiama sugauti tris ne mažesnes kaip 50 cm lydekas.

Žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai), įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais, t. y. vieno žvejo žuvų laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, o jeigu žvejojama Kuršių mariose ar Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ne daugiau kaip 7 kg, neskaičiuojant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai viena žuvis sveria daugiau kaip 5 kg ar 7 kg.

Šiemet lydekas bus draudžiama žvejoti ne nuo vasario 1 d., o nuo vasario 3 d. Šis draudimas pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles paprastai įsigalioja vasario 1-ąją ir tęsiasi iki balandžio 20 d. Tačiau tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalį, jis įsigalioja kitą dieną po savaitgalio. Kadangi šiemet vasario 1-oji yra šeštadienis, lydekas bus draudžiama žvejoti nuo pirmadienio, vasario 3-osios.

Viena pagrindinių kliūčių pasiekti savo nerštavietes iki jų šimtus kilometrų keliaujančioms lašišoms – verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Deja, daug šių žuvų pakliūva į žvejų verslininkų gaudykles.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra vienas iš Seime įregistruotų svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisų, kurios numato apriboti verslinę žvejybą lašišų migracijos kelyje Baltijos priekrantėje, iniciatorių. Deja, verslinės žvejybos Baltijos jūroje reguliavimas nepriklauso aplinkos ministro kompetencijai. Rengiant Vyriausybės išvadą dėl minėtųjų pataisų, po ilgų derybų su Žemės ūkio ministerija pasiektas kompromisas bent minimaliai apriboti žvejybą saugomų žuvų migracijos keliuose: 1 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų (siūlyta 3 km) ir 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės (siūlyta 1 km).

Šaltinis http://am.lt/

Rugsėjo 16 d. įsigalios patikslinta Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarka. Ji pakeista atsižvelgus į Mėgėjų žvejybos tarybos ir žvejų mėgėjų siūlymus. Daugiausia limituotos žvejybos nuostatų patikslinta siekiant kompensuoti nepalankių klimato sąlygų – sausros ir šiltėjančio klimato – poveikį lašišinėms žuvims.

• Čia išvardintuose vandens telkiniuose leidžiama nemokamai žvejoti karpines žuvis (išskyrus Biržulio ež.).
• Vėžiai gaudomi laikantis Taisyklių reikalavimų.
• Visuose priede išvardintuose vandens telkiniuose plėšriųjų žuvų žvejyba leidžiama tik dirbtiniais masalais, naudojant 1 žvejybos įrankį.
• Draudžiama gaudyti mažesnes nei 65 cm ir didesnes nei 90 cm lydekas ir sterkus.

žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (toliau – draudžiami žvejybos būdai);