Vėžiavimo sezonas: kaip atskirti vietinius ir invazinius vėžius

Nuo liepos 16 d. prasideda siauražnyplių vėžių gaudymo sezonas. Tai gera proga atnaujinti ne tik datas, bet ir pačią svarbiausią praktinę informaciją: kuriuos vėžius galima gaudyti, kurių negalima, kaip atpažinti invazines rūšis ir kokio leidimo reikia.

Trumpai

Rūšis	Statusas	Kada galima gaudyti	Kiekis ir dydis
Plačiažnyplis vėžys	saugoma vietinė rūšis	gaudyti draudžiama	pasiimti negalima
Siauražnyplis vėžys	vietinių vėžių apsaugos grupė	nuo liepos 16 d. iki spalio 14 d., jei nėra papildomų ribojimų	iki 50 vnt., ne mažesni nei 10 cm
Rainuotasis vėžys	invazinė rūšis	ištisus metus	kiekis ir dydis neribojami
Žymėtasis vėžys	invazinė rūšis	ištisus metus	kiekis ir dydis neribojami

Visų vėžių gaudymui reikalinga mėgėjų žvejybos teisė. Prieš vėžiaujant dar reikia patikrinti konkretaus vandens telkinio statusą: ar jis valstybinis, išnuomotas, ar jame neorganizuojama limituota žvejyba, ar nėra saugomos teritorijos ribojimų.

Kokie vėžiai Lietuvoje laikomi vietiniais

Lietuvoje dažniausiai minimos keturios vėžių rūšys. Vietinių vėžių apsaugos kontekste svarbiausi yra plačiažnyplis vėžys ir siauražnyplis vėžys.

Plačiažnyplis yra saugoma rūšis. Jo gaudyti negalima, o atsitiktinai sugavus reikia paleisti į tą patį vandens telkinį. Siauražnyplis gali būti gaudomas tik sezono metu, laikantis 10 cm dydžio ir 50 vienetų kiekio ribojimo.

Kurie vėžiai invaziniai

Rainuotasis vėžys ir žymėtasis vėžys yra invazinės rūšys. Jų gaudymas nėra ribojamas nei sezonu, nei kiekiu, nei dydžiu, tačiau leidimas vis tiek reikalingas.

Invaziniai vėžiai kelia problemą todėl, kad konkuruoja su vietinėmis rūšimis, gali užimti jų slėptuves ir prisidėti prie vėžių maro plitimo. Dėl to jų negalima perkelti į kitus vandens telkinius, net jei atrodo, kad ten „būtų daugiau vėžių“.

Kaip paprastai atskirti rūšis

Jei vėžio pilvelio viršuje matosi rudi ar tamsiai rausvi skersiniai dryžiai, labai tikėtina, kad tai rainuotasis vėžys.

Jei ant žnyplių, ties pirštų sujungimo vieta, aiškiai matosi balta arba melsvai balta dėmė, tai dažniausiai žymėtasis vėžys.

Jei žnyplės ilgesnės ir siauresnės, o nėra nei baltos dėmės, nei ryškių pilvelio dryžių, tikrinkite siauražnyplio vėžio požymius.

Jei žnyplės plačios, masyvios, be žymėtojo baltos dėmės, ir vėžys panašus į klasikinį vietinį vėžį, elkitės atsargiai: tai gali būti plačiažnyplis vėžys, kurio gaudyti negalima.

Įrankiai ir taisyklės prie vandens

Siauražnyplius vėžius galima gaudyti tik bučiukais ir samteliais. Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 tokius įrankius, o sugauti vėžiai turi būti ne mažesni nei 10 cm.

Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų bei samtelių skaičius neribojamas. Juos taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais. Jei gaudant invazinius vėžius pakliūva plačiažnyplis ar siauražnyplis vėžys, jis turi būti paleistas į tą patį vandens telkinį.

Baudos ir žala gamtai

AAD primena, kad už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą gali būti skiriama 30-90 eurų bauda, už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą - 600-1500 eurų bauda. Už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį taip pat skaičiuojama žala gamtai.

Naudingos nuorodos

Išsamiau apie konkrečias rūšis:

• Plačiažnyplis vėžys
• Siauražnyplis vėžys
• Rainuotasis vėžys
• Žymėtasis vėžys

Oficialūs šaltiniai:

• Aplinkos apsaugos departamento pranešimas apie vėžiavimo sezoną
• Aplinkos ministerijos informacija apie rainuotąjį ir žymėtąjį vėžį
• Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių suvestinė